Kadangi elektromobiliai (EV) Lietuvoje 2025 metais tampa vis populiaresni, vairuotojams, siekiantiems maksimalaus patogumo ir efektyvumo, labai svarbu suprasti įkrovimo galimybes. Greitas ir ultra-greitas įkrovimas – tai sparčiausi būdai papildyti elektromobilio bateriją, ypač per ilgesnes keliones. Šios technologijos sparčiai tobulėja, o nuolat gerėjanti infrastruktūra daro jas prieinamesnes nei bet kada anksčiau.

Greito ir ultra-greito įkrovimo apibrėžimas

EV įkrovimas skirstomas į lygius pagal greitį ir galios išeigą. 1 ir 2 lygio įkrovikliai yra lėtesni, dažniausiai naudojami namuose ar darbo vietose, tiekiantys kintamąją srovę (AC), kurią transporto priemonės integruotas keitiklis paverčia nuolatine srove (DC) baterijai. Priešingai, greitas ir ultra-greitas įkrovikliai priklauso 3 lygiui, dar vadinamam DC greituoju įkrovimu, kur įkroviklis pats konvertuoja AC iš tinklo į DC, leidžiantis daug didesnę galios tiekimą tiesiai į bateriją.

  • Greitas įkrovimas: Paprastai teikia nuo 43 kW iki 50 kW galios, nors kai kuriuose apibrėžimuose iki 150 kW. Jis gali įkrauti daugumą EV nuo 10% iki 80% per 30–60 minučių, priklausomai nuo baterijos dydžio ir modelio.
  • Ultra-greitas įkrovimas: Pradeda nuo 100 kW ir siekia iki 350 kW ar daugiau naujose instaliacijose. Jie gali suteikti panašų įkrovimą per vos 20 minučių, idealu trumpiems sustojimams.

Pagrindinis skirtumas – galios išeiga: ultra-greiti įkrovikliai yra sustiprinta greitųjų versija, skirta dar greitesnėms sesijoms. Lietuvoje tokios ultra-greitos EV įkrovimo stotelės, kaip Eldrive parkai, siūlo iki 400 kW galios ateityje.

DC greito įkrovimo stotelės

Kaip veikia greitas ir ultra-greitas elektromobilių įkrovimas

Skirtingai nuo lėtesnių kintamosios srovės (AC) įkroviklių, kurie naudoja automobilio vidinį keitiklį, greitieji (DC) įkrovikliai tiekia nuolatinę srovę (DC) tiesiai į bateriją. Šis procesas, apeinantis automobilio keitiklį, leidžia naudoti daug didesnę įtampą ir srovę, taip ženkliai pagreitinant įkrovimą. Siekiant valdyti generuojamą šilumą, šie įkrovikliai turi galingus AC/DC keitiklius ir dažnai naudoja skysčio aušinimo sistemas.

Populiariausi jungčių tipai:

  • CCS (Combined Charging System): Ši jungtis yra plačiausiai naudojama Europoje ir JAV. Ji palaiko tiek kintamosios, tiek nuolatinės srovės įkrovimą, todėl yra itin universali.
  • CHAdeMO: Tai senesnis standartas, populiarus tarp japoniškų automobilių, tokių kaip „Nissan Leaf“.
  • Tesla Supercharger: „Tesla“ sukurta patentuota sistema, kuri vis dažniau atveriama ir kitų gamintojų elektromobiliams naudojant adapterius.

Svarbu žinoti, kad ne visi elektromobiliai gali priimti maksimalią įkroviklio galią. Įkrovimo greitis priklauso nuo daugelio veiksnių: automobilio baterijos valdymo sistemos (BMS), baterijos temperatūros ir jos įkrovimo lygio. Siekiant apsaugoti bateriją, įkrovimo greitis paprastai sulėtėja, kai įkrova pasiekia 80 %. Taip pat, įkraunamieji hibridiniai automobiliai (PHEV) retai palaiko greitąjį įkrovimą, kadangi jų mažesnės baterijos yra pritaikytos lėtesniam (1 ir 2 lygio) įkrovimui.

Lietuvoje dauguma viešųjų greitojo įkrovimo stotelių naudoja CCS jungtį.

Greitojo ir ultra-greitojo įkrovimo privalumai

Pagrindinis šios įkrovimo technologijos privalumas – neprilygstamas greitis. Pavyzdžiui, 300 kW galios įkroviklis gali papildyti elektromobilio bateriją tiek, kad būtų galima nuvažiuoti 100–200 km, vos per 10–20 minučių. Toks efektyvumas leidžia elektromobiliams sėkmingai konkuruoti su tradiciniais automobiliais ilgesnėse kelionėse, žymiai sumažinant vadinamąjį „atstumo nerimą“ ir paverčiant elektromobilį patikima transporto priemone tolimiems maršrutams.

Lietuvoje greitojo įkrovimo infrastruktūra sparčiai plečiasi. Susisiekimo ministerija aktyviai skatina viešųjų įkrovimo prieigų plėtrą visoje šalyje, skirdama finansavimą ir numatydama įrengti tūkstančius naujų stotelių iki 2030 m. Didelės galios DCFC (nuolatinės srovės greitojo įkrovimo) stotelės yra strateginėse vietose – prie pagrindinių greitkelių ir didžiųjų miestų centruose, siekiant maksimaliai užtikrinti patogumą.

Be akivaizdžios praktinės naudos, greitasis įkrovimas taip pat prisideda prie tvarios energetikos plėtros. Nors didelė piko paklausa gali kelti iššūkių elektros tinklui, šios stotelės skatina efektyvų energijos naudojimą ne piko valandomis, kai elektra yra pigesnė ir dažniausiai gaminama iš atsinaujinančių šaltinių. Tai palaiko bendrą perėjimą prie švaresnės energijos.

Galimi trūkumai

Nors patogūs, šie įkrovikliai turi minusų:

  • Kaina: Sesijos brangesnės nei namų įkrovimas, tačiau prenumeratos ar narystės gali sumažinti kainas.
  • Poveikis baterijai: Dažnas greitas įkrovimas gali pagreitinti baterijos degradaciją dėl šilumos kaupimosi, nors modernūs EV tai mažina pažangiu aušinimu. Ekspertai rekomenduoja naudoti retai – siekti 80/20 taisyklės: 80% lėto įkrovimo, 20% greito.


2025-09-12